Nauja užsakymų rūšis

Dirbtinis intelektas kuria vaizdus be modelių, tačiau fotografijos esmė yra emocijos ir istorija; fotografai turėtų naudoti dirbtinį intelektą kaip įrankį ir iš to papildomai užsidirbti.

Fotografija buvo laikoma tapybos pabaigos pradžia, tačiau šiandien abi šias formas laikome atskiromis meno šakomis, turinčiomis unikalių niuansų ir patrauklumo. Tapyba per paskutinius 150 metų smarkiai transformavosi, bet puikiai laikosi. Panašiai ir generatyvinio dirbtinio intelekto amžius keičia fotografijos srities paradigmą, atveria vienas duris ir galbūt grasina uždaryti kitas.

Fotografijoje, kaip ir kažkada tapyboje, mes vertiname tikrovės vaizdą, sekundės dalį, kuri pasakoja istoriją. Bet dirbtinis intelektas jau gali kurti vaizdus be gyvų modelių, generuodamas scenas egzistuojančias tik skaitmeninių “smegenų” vaizduotėje ir kurios neturi realaus pasaulio atitikmens. Skirtumas tarp tikrovės ir jos dirbtinio intelekto interpretacijos yra labai nedidelis.

Daugelis šios srities specialistų jaučiasi nejaukiai. Lengvumas, su kuriuo dirbtinis intelektas gali sukurti aukštos kokybės nuotraukas, reiškia, kad tradicinių fotografijos paslaugų paklausa gali sumažėti, ypač tokiose srityse kaip verslo portretų fotografija, produktų ir reklamos fotografija. Kodėl įmonės turėtų investuoti į brangias fotosesijas, jei dirbtinis intelektas gali pateikti tikslias specifikacijas atitinkantį vaizdą greičiau ir pigiau?

Tačiau ši perspektyva neapima viso vaizdo. Kaip kadaise fotoaparatas atvėrė naujas galimybes, taip ir dirbtinis intelektas gali suteikti fotografams dar daugiau darbo. Daugelis mažų įmonių, kurias varžė riboti biudžetai, dabar gali užsakyti anksčiau joms neprieinamus produktus.

Nedideli prekių ženklai dabar gali sau leisti užsakyti nepriekaištingą savo produktų vaizdinę medžiagą, o įmonės, kurios anksčiau rėmėsi bendromis nuotraukomis savo interjerui, dabar gali tinkinti savo erdves pagal jų unikalią viziją. Toks aukštos kokybės vaizdų demokratizavimas gali paskatinti visiškai naujų produktų atsiradimą.

Be to, tikroji fotografijos siela slypi ne tik vaizde, bet ir istorijoje, kurią jis pasakoja, ir emocijose, kurias jis sukelia. Fotografai, kurie nemoka pasakoti istorijas objektyvo pagalba, nemokės to daryti ir DI pagalba. Bet pagrindinis dirbtinio intelekto privalumas – jis moka daryti techniškai skanų vaizdą. Dirbtinis intelektas gali atkurti ar net pagerinti vaizdo estetiką, tačiau žmogaus prisilietimas, tikra patirtis ir vizija yra ir bus nepakeičiami. Kažkas turi generuoti tuos darbus, atrinkti, pataisyti ir atspausdinti. Čia atsiranda nauja niša užsakymams.

Aš nesireklamuoju, kaip dirbtinio intelekto specialistas, bet jau pastoviai darau užsakymus mažoms įmonės kurioms reikia labai specifinių nuotraukų ant sienų, interjerui ar paveikslų dovanoms. Tokios įmonės negalėjo įpikrti mano fotosesijų, bet dabar gali sau leisti įpirkti mano požiūrį dirbtinio intelekto pagalba. Šios nuotraukos yra kaip tik yra vieno tokio užsakymo rezultatas.

Taigi ką tai reiškia fotografams? Kaip tapytojai evoliucionavo kartu su fotografija, taip dabar fotografai turi evoliucionuoti dirbtinio intelekto amžiuje. Jie turėtų naudoti dirbtinį intelektą savo darbams tobulinti, naudodami jį kaip įrankį, o ne laikydami jį konkurentu. Tai reiškia, kad reikia derinti mašinų tikslumą su žmogaus emocijomis ir intuicija.

Dirbtinis intelektas gali kurti vaizdus, bet jis negali atkartoti jūsų sielos esmės, istorijos ir žinutės. Šioje rinkoje yra vietos ir objektyvui, ir algoritmui.