Talentas ar sunkus darbas?

Fotografijos meistriškumas pasiekiamas derinant įgimtą talentą ir nenuilstamą sunkų darbą. Nors kai kurie fotografai turi įgimtų vizualinių įgūdžių, fotografijos meistrą lemia nuoseklios pastangos ir aistra.

Visi tikime, kad fotografijos pasaulyje kiekviena nuotrauka pasakoja istoriją – istoriją, kurioje užfiksuota ne tik trumpalaikė akimirka, bet ir fotografo vizijos liudijimas. Tai teorija ir siekiamybė bet praktikoje tai ne visada pavyksta. Ar tai įgimto talento prisilietimas, ar nepaliaujamos valandų valandos tobulinant savo įgūdžius? Apie talentą ir sunkų darbą įvairiose profesijose kalbėta daugybę kartų.

Bet šiandien noriu panagrinėti, kas iš tikrųjų padaro iš eilinio fotografo meistrą. Tam panaudosime truputį neuromokslo ir psichologijos žinių.

Įgimta dovana

Tarkime matote nuotrauką kurios kompozicija yra tokia keista ir įdomi, kad ji sužadina emocijas, apie kurių egzistavimą nė nenutuokėte. Daugelis žmonių gali pagalvoti: “Toks meniškumas turi būti įgimta dovana!” Iš tiesų neurobiologija nustatė, kad kai kurie žmonės turi unikalią nervų struktūrą. Šie polinkiai leidžia jiems savaip suvokti vizualinę estetiką arba kitaip apdoroti erdvinę informaciją. Tai gali reikšti didesnį jautrumą spalvų kontrastui, geresnį gylio suvokimą arba įgimtą scenos kompozicijos supratimą.

Tačiau vien tai, kad smegenys turi tokį polinkį, dar nereiškia, kad jos automatiškai tampa ekspertu. Reikėtų galvoti apie tai tik kaip apie potencialą, kuris laukia, kol bus išlaisvintas.

Nuolatinė praktika

Pradėsiu nuo Franzo Listo istorijos. Iš tikrųjų nesu įsitikinęs, kiek ji teisinga, o praėjus 150 metų jau būtų sunku tai patikrinti. Ši istorija labiau primena anekdotą. Po vieno koncerto Francas stovėjo su draugais ir maloniai šnekučiavosi, kai viena iš jo gerbėjų priėjo prie jo ir pasakė: “Maestro, koncertas buvo nuostabus, jūs esate genijus!”. Listas jai padėkojo, o šiai išėjus atsisuko prie draugus ir tarė: “Velnias, aš sėdžiu prie to sušikto fortepijono 10-12 valandų per dieną, o šita kalė vadina mane genijumi!”

Nors talentas gali suteikti pranašumą, tikrą menininką padaro kruopštumas ir ryžtas, atsirandantis dėl sunkaus darbo. Sąmoninga praktika – tikslinga ir sisteminga – yra kertinis meistriškumo akmuo. Neurologiniu požiūriu, kai praktikuojamės, mūsų smegenyse susiformuoja naujos jungtys. Kuo dažniau kartojame įgūdžius, tuo šios jungtys tampa stipresnės. Fotografams tai ir reiškia skirtumą tarp mėgėjiško darbo ir šedevro.

Dr. Angela Duckworth, garsi psichologė, pabrėžė, kad raktas į sėkmę yra “drąsa”. Tą patį visada pasakoju ir savo mokiniams. Drąsa leidžia išsiskirti, tai aistringas atsidavimas ilgalaikiam tikslui. Fotografui svarbu ne tik padaryti tūkstančius nuotraukų, bet ir suformuoti įdomią žinutę visuomenei, kritiškai analizuoti kiekvieną kadrą, suprasti jo trūkumus ir atitinkamai tobulinti techniką, turėti aiškią viziją, kokią žinutę jis nori pasakyti. Ir kuo labiau ši žinutė išsiskiria nuo visuomenės normų, tuo geriau. Bet čia ir reikia drąsos.

Motyvacijos vaidmuo

Paimkime du fotografus – vieną, turintį natūralią akį, bet mažai besidomintį fotografija, ir kitą, mažiau talentingą, bet labai aistringą. Ilgainiui aistringas fotografas, skatinamas vidinės motyvacijos, greičiausiai pralenks savo iš prigimties gabų kolegą. Kodėl? Nes motyvacija skatina sunkų darbą.

Neuromoksliniu požiūriu vidinė motyvacija smegenyse išskiria dopaminą – neuromediatorių, susijusį su malonumu, atlygiu ir atkaklumu. Tai reiškia, kad siekis būti geresniam ir užfiksuoti dar vieną puikų kadrą suteikia mūsų smegenims cheminį pasitenkinimą.

Štai kodėl taip svarbu daryti tai, kas jums patinka, tai labiau motyvuos. Dėl tos pačios priežasties labai svarbu rodyti tik tuos darbus, kurie jums patinka, kad pritrauktumėte klientus, kurie dalijasi jūsų aistra. Be motyvacijos jūsų kelionė labai greitai užsibaigs. Taigi pirmasis mano klausimas savo mokiniams būna toks: kas jus motyvuoja? Ir kalba eina ne apie fotografiją, kalba eina apie gyvenimo motyvatorius, jausmus, vidinius troškimus, nes jie yra patys stipriausi ir labiausiai stumia mus į priekį

Sunkus darbas plius talentas

Užuot laikę talentą ir sunkų darbą priešais, žiūrėkite į juos kaip į sąjungininkus kelyje į meistriškumą. Talentas gali atverti duris, bet sunkus darbas padeda pro jas prasibrauti. Talentas suteikia unikalią perspektyvą, o sunkus darbas užtikrina, kad ši perspektyva bus ištobulinta ir ja bus dalijamasi su pasauliu. Nereikia talentą statyti ant pjedestalo ir melstis jam, jis nėra to vertas.

Fotografijos pasaulyje, kaip ir bet kurioje kitoje profesijoje, sėkmingiausi yra tie, kurie maksimaliai išnaudoja savo įgimtus gebėjimus ir nenuilstamai siekia tobulumo praktikuodamiesi, gaudami grįžtamąjį ryšį ir nuolat mokydamiesi.

Raktas į sėkmę yra simbiozė tarp įgimtų smegenų polinkių ir nepalaužiamo širdies atsidavimo. Taip, talentas gali padėti žengti pirmąjį žingsnį, tačiau atkaklumas, praktika ir aistra veda link pripažinimo. Kelionė į pripažinimą yra maratonas, o ne sprintas. Svarbu ne tai, kokios kortos jums išdalytos, o tai, kaip jomis žaidžiate.