Kaip išvengti saviapgaulės

Fotografija – tai meno ir technologijų simbiozė, tačiau psichologiniai ir kognityviniai šališkumai, tokie kaip Dunningo-Krugerio efektas, aureolės efektas ir kt., gali suklaidinti fotografus ir apriboti jų kūrybinį potencialą bei savo įgūdžių ir žinių supratimą.

Fotografija yra nuostabus meno ir technologijų derinys, bet ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, kad jūsų smegenys nuolat jus apgaudinėja. Jos mano, kad apie fotografiją žinote daugiau, nei iš tikrųjų žinote! Taigi pasiimkite maišelį popkorno ir pasiruoškite didžiajam jūsų saviapgaulės atskleidimui!

Pradėsiu nuo psichologinio reiškinio, kuris pernelyg dažnai pasitaiko mūsų srityje: Dunningo-Krugerio efekto:

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų draugė Eglė tiki, kad atskleidė puikios fotografijos paslaptį: ant kiekvienos nuotraukos uždeda super kontrastingą juodai baltą filtrą ir yra įsitikinusi, kad tai tikras meistriškumas bei saviraiška. Ji nesuvokia, kad persistengia ir iš tikrųjų tik gadina savo darbus, išplauna detales, o gražius modelius paverčia nesveikais zombiais su purvina oda. Taigi kitą kartą, kai Eglė puikuosis savo fotografijos įgūdžiais, prisiminkite, kad pasitikėjimas savimi gali būti atvirkščiai proporcingas jos kompetencijai.

Nuolat matau mokinių, kurie man sako: heh, aš viską žinau, nieko naujo neišmoksiu.

Dunningo-Krugerio efektas turi kelias stadijas:

Nesąmoninga nekompetencija:

Šiame etape fotografai nesuvokia, kad jiems trūksta žinių ir įgūdžių. Jie gali net nesuvokti, kad jiems reikia ko nors išmokti. Jie mano, kad yra kompetentingi, nepaisant prastų rezultatų. Jų pasitikėjimas savimi yra didžiausias, o rezultatai dažnai būna apgailėtini.

Sąmoninga nekompetencija:

Asmenys pradeda mokytis, gauna daug naujų žinių, suvokia savo nekompetenciją ir pripažįsta, kad reikia tobulėti. Pagal savo mokinius matau, kad šiame etape fotografai dažnai jaučiasi baisiai nusivylę ir prislėgti, tačiau suvokia savo trūkumus ir žino kur link reikia judėti.

Sąmoninga kompetencija:

Fotografai įgyja žinių ir įgūdžių ir suvokia savo pažangą. Jie pradeda mėgautis savo darbu, nes sąmoningos pastangos ir susitelkimas duoda rezultatų. Jie išmoksta išvengti klaidų ir pagerinti savo rezultatus.

Nesąmoninga kompetencija:

Fotografai tampa aukšto lygio amatininkais ir menininkais ir atrodo, kad visas užduotis atlieka be pastangų, apie tai sąmoningai negalvodami. Jų veiksmai atrodo automatiški, veiksmingi ir instinktyvūs. Tačiau kitose gyvenimo ar fotografijos srityse jie vis tiek gali būti linkę į Dunningo-Krugerio efektą .

Halo efektas:

Sekate kaimyną Joną instagrame kuris, rodos visada daro nuostabias nuotraukas, kad ir kas nutiktų? Gali būti, kad tapote halo efekto auka! Šis kognityvinis šališkumas verčia jus susieti teigiamai suvokiamą žmogų su jo darbais. Taigi, net jei naujausia nuotrauka bus šudo verta, jūs vis tiek manysite, kad tai šedevras. Būdas išsivaduoti iš halo efekto – vertinti kiekvieną nuotrauką nešališkai, atsiribojant nuo draugo žavesio. Štai kodėl verta užmesti akį tik į pasaulinio lygio fotografus. Jų darbai kruopščiai atrenkami ir mes neužpildome savo smegenų duomenų bazės beverčiais “kūriniais”.

Patvirtinimo šališkumas:

Patvirtinimo šališkumas yra klastingas velniukas, kuris verčia jus ieškoti informacijos, patvirtinančios jūsų turimus įsitikinimus, ignoruojant prieštaringus įrodymus. Dėl šios priežasties galite manyti, kad darbas studijoje yra vienintelė išeitis, galite būti labai ištikimi tam tikram fotoaparato prekės ženklui ar objektyvo tipui. Nesvarstote alternatyvų. Šis išankstinis nusistatymas gali trukdyti jums ieškoti naujų kūrybos kelių, todėl būkite atviri ir išbandykite skirtingus kelius – atrasite visiškai naują fotografijos galimybių pasaulį!

IKEA efektas:

Šis keistas kognityvinis šališkumas verčia labiau vertinti daiktus, į kurių kūrimą investavote daug laiko ir pastangų. Štai kodėl kreiva lentyna, kurią patys pasistatėte, jums atrodo graži ir reikšminga. Tas pats pasakytina ir apie nuotraukas. Dažnai manote, kad nuotrauka, kurią valandų valandas redagavote, yra šedevras, nors iš tikrųjų ji verta tik šiukšlių dėžės. Visada turite prisiminti, kad žiūrovui nerūpi jūsų įdėtas darbas, jis mato tik rezultatą. Prašykite aukštesnio lygio fotografų atsiliepimų, jie suteiks jums objektyvų požiūrį iš žiūrovo pusės.

Žinių prakeiksmas:

Kai turime daug žinių, tampa sunku įsivaizduoti, kad kažko nežinome. Tai vadinama žinių prakeiksmu, dėl kurio gali būti sunku atsidurti žiūrovo vietoje arba pamatyti platesnį vaizdą. Jei manote, kad viską žinote, nustojate tyrinėti ar ieškoti grįžtamojo ryšio. Norėdami kovoti su žinių prakeiksmu ir perdėtu pasitikėjimu savimi, įpraskite reguliariai peržiūrėti savo darbus, prašyti kolegų kritikos ir skirti laiko mokymuisi bei tobulėjimui. Priminkite sau, kad visada yra ko išmokti ir kad net labiausiai patyrę fotografai gali tobulėti. Pasirinkite pradedančiojo mąstyseną ir būkite atviri naujoms idėjoms, įgūdžiams ir požiūriams.

Prieinamumo euristika:

Prieinamumo euristika – tai mąstymo supaprastinimas, dėl kurio situacijas vertinate pagal lengvai prieinamą informaciją. Pavyzdžiui, manote, kad esate portretinės fotografijos ekspertas vien todėl, kad padarėte keletą gerų nuotraukų. Tačiau tikroji kompetencija įgyjama sukaupus daug įvairios patirties ir gerai išmanant įvairiausias technikas. Reikia pastoviai susidurti su įvairiomis fotografavimo situacijomis ir investuoti į nuolatinį mokymąsi, jei norite išvengti šių spastų.

Grupinis mąstymas:

Mes esame socialiniai gyvūnai ir dažnai priklausome nuo visuomenės nuomonės. Grupinis mąstymas yra psichologinis reiškinys, kai žmonės yra linkę vadovautis daugumos nuomone, net jei tai nėra geriausias sprendimas. Fotografijos kontekste tai gali reikšti, kad fotografai aklai seka tendencijomis ar visuotine nuomone ir atmeta savo unikalią žinutę siekiant “popso”

Įrangos efektas yra dažnas reiškinys, kai fotografai mano, kad investavę į brangią, aukštos klasės įrangą padarys geresnes nuotraukas. Šis įsitikinimas gali kilti iš prielaidos, kad įrangos kokybė yra pagrindinis veiksnys, lemiantis sukurtų nuotraukų kokybę. Aukštos kokybės įranga gali turėti daugiau pažangių funkcijų, geresnę vaizdo raišką ar ISO, tačiau nepamirškite, kad fotografo įgūdžiai, kūrybiškumas ir fotografijos pagrindų išmanymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys sukurti puikias nuotraukas.

Kaip audiofilai dažnai klausosi aparatūros, o ne muzikos, taip ir mes, fotografai, esame linkę per daug dėmesio skirti technologijoms. Tai gali turėti keletą neigiamų pasekmių:

Per didelis išlaidavimas: Fotografai gali išleisti per daug pinigų įrangai ir taip apriboti savo galimybes investuoti į kitus svarbius savo amato aspektus, pavyzdžiui, švietimą ar rinkodarą.

Įrangos įsigijimo sindromas: Pažįstu fotografų, kurie tiesiog apsėsti siekio įsigyti naujausią ir geriausią įrangą, jie nuolat ieško naujų stiklų ir fotoaparatų, tačiau ne iki galo naudoja ir valdo tai, ką turi. Jie nuolat nepatenkinti.

Tikėjimas, kad brangi įranga yra raktas į sėkmę, verčia fotografus mažiau eksperimentuoti ir plėsti savo kūrybiškumo ribas. Per didelis dėmesys įrangai atitraukia juos nuo įgūdžių tobulinimo, meninės vizijos, istorijos ir emocijų kūrimo savo darbuose.