Spalvos svarba

Ankstyvas susižavėjimas juodai baltomis nuotraukomis suteikė man gilumą matyti fotografiją kaip emocijų ir istorijų perteikimo būdą, nepriklausomai nuo spalvų naudojimo. Bet kartais spalvos yra labai reikšmingos.

Kai buvau mažas, dažnai vartydavau savo tėvų senų nuotraukų albumų puslapius. Veidai, peizažai, juoko ir ašarų akimirkos – visa tai aidėjo juodai baltomis praeities akimirkomis. Tose nuotraukose buvo labai daug magijos, savotiškos tylos, kuri leido man užpildyti spragas vaizduotėje ir nuspalvinti istorijas savo emocijomis. Tarsi skaitai knygą ir pieši pasaulį savo žodžiais. Šis ankstyvas susižavėjimas pastūmėjo mane link fotografijos ir suteikė man nespalvotos fotografijos pagrindą, davė tam tikrą matymo filosofiją.

Plačiame fotografijos pasaulyje nespalvota fotografija užimą atskirą vietą, nesuvaidintą gyvenimo emociją. Ji pašalina dėmesį blaškančius veiksnius. Spalvos kartais gali rėkti, varžytis dėl dėmesio ir atitraukti dėmesį nuo pagrindinės minties. Kita vertus, juodai balta nuotrauka kalba švelniau, įtraukia ir leidžia sutelki dėmesį į kontrastus, šviesą, tekstūras ir pasakojimą. Ji leidžia šešėlių ir šviesos žaismui užimti pagrindinę vietą, suteikdama istorijoms formą ir gylį o spalvos gali visą tai netyčia užgožti.

Tačiau retkarčiais spalvos mane suvilioja. Ne todėl, kad jos yra ryškios ar stulbinančios, bet todėl, kad jos pasakoja istorijos dalį, kurią juodai balta fotografija negali perteikti. Tokiomis akimirkomis spalvos tampa papildomu istorijos šnabždesiu.

Pavyzdžiui, kai užfiksavau Akviliną levandų laukuose, aplink buvo begalė bičių, o Evelina yra alergiška jų įkandimams. Pati fotosesija buvo didelis iššūkis ir savęs nugalėjimas. Aš negalėjau pašalinti spalvų, nes jos šiame darbe buvo esminė pasakojimo dalis. Jos suteikia kontekstą ir yra svarbi istorijos detalė. Violetinė levandų spalva suteikia istorijai visai kitą pasakojimą.

Tačiau net ir šokdamas su spalvomis esu atsargus. Gerbiu jų galią, gebėjimą sustiprinti arba užgožti istoriją. Jas renkuosi tada, kai jos suteikia papildomos vertės pasakojimui ir neblaško dėmesį. Esu kompozitorius, kuris kruopščiai parenka kiekvieną natą ir užtikrina, kad ji harmoningai papildo bendrą kompoziciją.

Nesvarbu, ar tai juodai baltos spalvos elegancija, ar apgalvotas spalvų naudojimas, mano tikslas išlieka tas pats – perteikti istoriją, emociją, trumpą akimirką. Juk fotografijos esmė – ne tik fiksuoti klientą/modelį, bet ir jo/jos gyvenimo jausmus. Gyvenimas su visais jo pilkais ir spalvotais atspalviais yra magnum opus, kuris tik ir laukia, kol bus įamžintas.

Naršykite mūsų platų kursų katalogą

Pradėkite mokymosi kelionę nuo mūsų fotografijos kursų, tobulinkite įgūdžius, sekite tendencijas ir atraskite pamokas, kurios paskatins jūsų kūrybiškumą.

Similar Posts

  • Talentas ar sunkus darbas?

    Fotografijos meistriškumas pasiekiamas derinant įgimtą talentą ir nenuilstamą sunkų darbą. Nors kai kurie fotografai turi įgimtų vizualinių įgūdžių, fotografijos meistrą lemia nuoseklios pastangos ir aistra. Visi tikime, kad fotografijos pasaulyje kiekviena nuotrauka pasakoja istoriją – istoriją, kurioje užfiksuota ne tik trumpalaikė akimirka, bet ir fotografo vizijos liudijimas. Tai teorija ir siekiamybė bet praktikoje tai ne…

  • Meilė juodai baltai fotografijai

    Nespalvota fotografija yra nepriekaištingas menas, atskleidžiantis pasaulį be spalvoto triukšmo, atskleidžiantis grynas emocijas, šviesos kontrastus ir atvirą, nuoširdų pasakojimą. Nespalvota fotografija yra medija, kurią žmonės nuolat klaidingai supranta. Pastoviai girdžiu klausimus, kodėl fotografuojate juodai baltai, ar nemokate apdoroti, ar jūsų fotoaparate baigėsi spalvos? Tiesą sakant pavargau atsakinėti, todėl rašau, kad paskui tiesiog galėčiau numesti nuorodą….

  • Apie Ellen Von Unwerth

    Fotografinė kelionė su Ellen von Unwerth atskleidžia gyvų istorijų pasakojimą nuotraukomis, pabrėžiant spontaniškumą, emocijas ir taisyklių laužymą. Savo fotografinės kelionės pradžioje turėjau kelis virtualius mentorius – fotografus, kurių darbai mane įkvėpdavo, iš kurių galima mokytis ir kurie mane pastoviai stebino. Ellen von Unwerth šiame sąraše visada turėjo ypatingą vietą. Tad šiandien pasinersime į jos nepakartojamą…

  • Menininko požiūris į kritiką ir nuomonę

    Kaip menininkas gyvenu pasaulyje, kuriame mano darbai nuolat stebimi ir vertinami. Kiekviena mano užfiksuota nuotrauka, kiekvienas sukurtas vaizdas yra atviras įvairiems žiūrovų atsiliepimams. Dar prieštvaniniais laikaisi supratau ir pastoviai bandau dėstyti tai savo mokiniams, kad reikia aiškiai atskirti nuomonę nuo kritikos.  Žiūrovas dažnai galvoja, jog jis kritikuoja jūsų darbus, nors iš tiesų tik dalijasi asmenine,…

  • Ar tikrai suprantate savo klientą?

    Kai naršote “Facebook” ar “Instagram” sieną, kokios nuotraukos dominuoja joje? Daugumoje jų – jaunos paauglės ir dvidešimtmetės moterys, apsirengusios madingais drabužiais ir pozuojančios standartinėmis pozomis. Nėra abejonių, kad jaunystės įamžinimas turi savo žavesio. Tačiau man kyla klausimas: ar tikrai bendraujate su savo potencialiais klientais? Lengva žavėtis jaunatviškumu ir dailiomis figūromis, kai praktiškai nereikia jokio retušavimo….

  • Fotografijos (o gal ne tik jos) mokymo (r)evoliucija

    Skaitmeninės technologijos ir socialinė žiniasklaida sukėlė revoliuciją žinių perdavime – dabar jaunimas moko senus, o mokymasis fotografijomis atspindi šiuos visuomenės pokyčius. Jei prieš dvidešimt metų man būtumėte pasakę, kad šiuo metu vyksta precendento neturintis visuomenės vaidmenų pasikeitimas, tikriausiai būčiau pasijuokęs jums į akis. Juk rodos nieko tokio neįvyko. Bet ženklai buvo jau tuomet, tik niekas…