Spalvos svarba

Ankstyvas susižavėjimas juodai baltomis nuotraukomis suteikė man gilumą matyti fotografiją kaip emocijų ir istorijų perteikimo būdą, nepriklausomai nuo spalvų naudojimo. Bet kartais spalvos yra labai reikšmingos.

Kai buvau mažas, dažnai vartydavau savo tėvų senų nuotraukų albumų puslapius. Veidai, peizažai, juoko ir ašarų akimirkos – visa tai aidėjo juodai baltomis praeities akimirkomis. Tose nuotraukose buvo labai daug magijos, savotiškos tylos, kuri leido man užpildyti spragas vaizduotėje ir nuspalvinti istorijas savo emocijomis. Tarsi skaitai knygą ir pieši pasaulį savo žodžiais. Šis ankstyvas susižavėjimas pastūmėjo mane link fotografijos ir suteikė man nespalvotos fotografijos pagrindą, davė tam tikrą matymo filosofiją.

Plačiame fotografijos pasaulyje nespalvota fotografija užimą atskirą vietą, nesuvaidintą gyvenimo emociją. Ji pašalina dėmesį blaškančius veiksnius. Spalvos kartais gali rėkti, varžytis dėl dėmesio ir atitraukti dėmesį nuo pagrindinės minties. Kita vertus, juodai balta nuotrauka kalba švelniau, įtraukia ir leidžia sutelki dėmesį į kontrastus, šviesą, tekstūras ir pasakojimą. Ji leidžia šešėlių ir šviesos žaismui užimti pagrindinę vietą, suteikdama istorijoms formą ir gylį o spalvos gali visą tai netyčia užgožti.

Tačiau retkarčiais spalvos mane suvilioja. Ne todėl, kad jos yra ryškios ar stulbinančios, bet todėl, kad jos pasakoja istorijos dalį, kurią juodai balta fotografija negali perteikti. Tokiomis akimirkomis spalvos tampa papildomu istorijos šnabždesiu.

Pavyzdžiui, kai užfiksavau Akviliną levandų laukuose, aplink buvo begalė bičių, o Evelina yra alergiška jų įkandimams. Pati fotosesija buvo didelis iššūkis ir savęs nugalėjimas. Aš negalėjau pašalinti spalvų, nes jos šiame darbe buvo esminė pasakojimo dalis. Jos suteikia kontekstą ir yra svarbi istorijos detalė. Violetinė levandų spalva suteikia istorijai visai kitą pasakojimą.

Tačiau net ir šokdamas su spalvomis esu atsargus. Gerbiu jų galią, gebėjimą sustiprinti arba užgožti istoriją. Jas renkuosi tada, kai jos suteikia papildomos vertės pasakojimui ir neblaško dėmesį. Esu kompozitorius, kuris kruopščiai parenka kiekvieną natą ir užtikrina, kad ji harmoningai papildo bendrą kompoziciją.

Nesvarbu, ar tai juodai baltos spalvos elegancija, ar apgalvotas spalvų naudojimas, mano tikslas išlieka tas pats – perteikti istoriją, emociją, trumpą akimirką. Juk fotografijos esmė – ne tik fiksuoti klientą/modelį, bet ir jo/jos gyvenimo jausmus. Gyvenimas su visais jo pilkais ir spalvotais atspalviais yra magnum opus, kuris tik ir laukia, kol bus įamžintas.