Kur dingsta visi nuotraukų albumai?

Skaitmeniniame amžiuje nuotraukos yra lengvai prieinamos, tačiau tikros, atspausdintos nuotraukos ir jų albumai suteikia nepakartojamą jausmą, taktilinį ryšį su praeitimi ir neprilygstamą istorijų vertę.

Vakar rašant straipsnį apie spalvas nuotraukose prisiminiau tuos laikus,kai šeimos susirinkdavo tingią sekmadienio popietę ir vartydavo brangius ir rodos toną sveriančius nuotraukų albumus. Neseniai man reikėjo rasti vieną savo nuotrauką ir paėmęs albumą net nepajaučiau, kad praleidau su juo visą valandą. Vartyti tuos puslapius yra apčiuopiamas malonumas, juose kiekviena nuotrauka atspindi tam tikrą akimirką ir yra praeities atgarsis. Šiandien, skaitmeninio amžiaus šurmulyje, kyla pavojus, kad šis paprastas malonumas bus prarastas visiems laikams. O bėgant dešimtmečiams šios problemos aktualumas tik didėja.

Duokdie kas nors moka parodyti telefone esančias nuotraukas svetainės televizoriuje. Bet ir to nelabai mėgstame, nes telefonai turi per daug asmeninio turinio.

Skaitmeninės fotografijos prieinamumas ir patogumas nekelia abejonių. Atsiradus išmaniesiems telefonams ir socialiniams tinklas, mūsų gyvenimo dokumentavimo būdas smarkiai pasikeitė. Kiekvieną trumpalaikę akimirką, kiekvieną efemerišką emociją galima užfiksuoti vienu spustelėjimu ir išsaugoti įrenginyje ar debesyje. Tačiau eksponentiškai didėjant nuotraukų skaičiui, atrodo, kad kiekvieno atskiro prisiminimo vertė mažėja.

Ir staiga man kilo klausimas: ar šiame skaitmeniniame amžiuje mes paliksime savo palikuonims apčiuopiamų prisiminimų?

Skaitmeninės nuotraukos turi liūdnai pagarsėjusią tendenciją likti tik mūsų naudojamuose įrenginiuose. Telefonai pametami, kietieji diskai sugenda, o debesų servisai užsidaro arba jų paskyros prisijungimai dingsta šeimininkui mirus. Skaitmeninė erdvė yra jautri senėjimui. Prisimenate floppy diskelius? Galima tik spėlioti, koks skaitmeninis formatas po 30 metų taps naujuoju “diskeliu”, turime sau pripažinti, kad daugelis prisiminimų taps neprieinamais.

Priešingai skaitmenai, spausdintoms nuotraukoms ir albumams būdingas patvarumas. Spausdintai nuotraukai peržiūrėti nereikia nei programinės įrangos atnaujinimo, nei specialaus įrenginio. Ji egzistuoja fiziniame pasaulyje ir nepriklauso nuo konkrečios technologijos. Šiuose albumuose esančios nuotraukos pasižymi taktiline kokybe, kuri užtikrina ryšį su praeitimi. Jas galima liesti, uostyti ir nagrinėti, taip sukuriant tiltą tarp kartų.

Svarbus yra ne pats užfiksuotas vaizdas, bet fizinės nuotraukos pasakojamos istorijos. Užrašai jų nugarėlėse, perbrauktos datos, kartais kavos dėmės – visa tai pasakoja savo istorijas. Sena nuotrauka gali paskatinti pokalbius, kurių metu seneliai atviromis akimis pasakoja anūkams apie savo jaunystę. Tai kartų ryšys, kuris peržengia kartų ribas.

Prisiminimų išsaugojimas skaitmeniniame amžiuje neturi būti “arba-arba” situacija. Nors skaitmeninės nuotraukos suteikia neprilygstamą patogumą, reikia pripažinti spausdintų prisiminimų svarbą. Fizinė albumo išvaizda, jausmas verčiant jo puslapius ir su kiekviena nuotrauka atsiveriančios istorijos yra nepakeičiama patirtis jūsų vaikams.

Stengiuosi įkvėpti savo klientus spausdinti nuotraukas, kurti albumus ir užsakyti fotoknygas. Vieni mano klientai dalijosi nuostabia patirtimi, kad jų asmeninės fotosesijos nuotraukų knyga tapo kasdieniu vaiko ritualu. Ryte mažoji dukra atsargiai ištraukdavo iš lentynos storą nuotraukų knygą, įsitaisydavo ant sofos ir gilinosi į kiekvieną detalę. Šis ritualas puikiai lavina vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį – skaitmeniniame amžiuje ši užduotis ypač svarbi.

Kai kitą kartą užfiksuosite akimirką, kuri suvirpins jūsų širdį, apsvarstykite galimybę ją atsispausdinti. Sukurkite albumą, užrašykite jame anotacijas ir leiskite jam kaupti dulkes. Po kelių dešimtmečių, kai jauna ranka jį atvers tyliame namų kampelyje, tai bus istorijų lobynas ir apčiuopiama praeities dalelė.

Pikselių ir ekranų eroje nepamirškime popieriaus ir rašalo galios. Juk prisiminimai išblunka, prietaisai keičiasi, o atspausdintos nuotraukos išlieka amžinai.