Artistas ir dirbtinis intelektas

Seniai girdėdavau citatą kurios esmės iki galo nesuprasdavau. Ji skamba taip: “Neduok Dieve, kad gyventumėte permainų eroje”. Mano karta atsimena Sovietų Sąjungos žūtį, perestroiką, interneto atsiradimą, mobilaus ryšio sukeltus pokyčius, socialinių tinklų įtaką mūsų bendravimui. Bet dabar ateina laikas dar vienai, žymiai didesniai permainai. Stipraus dirbtinio intelekto (DI) atsiradimui.

DI atsiradimas paveiks daugelį mūsų gyvenimo sričių, dar prieš metus rašiau straipsnį, kad mums reikia ruoštis jo atėjimui. Bet dabar noriu pakalbėti apie menininkus, nes DI kaip bendradarbiaujanti jėga fotografijoje žymi monumentalų poslinkį kūrybiniame procese. Dirbtinis intelektas pranoksta paprastą įrankio vaidmenį; tai visiško naujo tipo “objektyvas”, per kurį menininkai gali stebėti ir interpretuoti pasaulį, jis nustumia vaizduotės ribas ir iš naujo apibrėžia kūrybiškumo esmę.

Fotografija man asmeniškai visada buvo nuolatinio išradingumo kelionė. Jei žiūrėsime į jos istoriją, tai nuo pirmų dagerotipijų iki skaitmeninio amžiaus, kiekvienas etapas atnešdavo naujų perspektyvų ir galimybių. Bet dabar mes, fotografai esame situacijoje kurioje 20 amžiaus pradžioje buvo tapytojai, kurių portretai atsiradus fotografijai tapo niekam reikalingi. Jie privalėjo ieškoti naujų kūrybos sričių ir kas įdomiausia jas rado.

Žmogaus kūrybiškumas dažnai laikomas unikalia žmogaus savybe ir sudėtingu sukauptos patirties, žinių ir kognityvių procesų deriniu. Bet ar iš tikrųjų esame tokie jau kūrybingi? Mūsų kūrybiškumą riboja daugelis veiksnių tokių kaip pažinimo šališkumas ir mūsų žinių bei patirties apimtis. Kognityvinės psichologijos tyrimai rodo, kad žmonės kuria derindami pažįstamas sąvokas ir idėjas, tačiau mums labai sunku kurti tikrai naujas koncepcijas.

Dirbtinis intelektas siūlo visiškai kitokį požiūrį į kūrybiškumą. Jis neapsiriboja žmogaus kognityviniais sugebėjimais ir turi realią visos žmonijos patirtį. Be to, atsiradus dirbtiniam intelektui, galime klonuoti ir dauginti šią patirtį. Turime suprasti, kad dirbtinis intelektas gali mums pasiūlyti naujų idėjų ir perspektyvų, kurios niekada nešautų į galvą eilinio žmogaus protui.

DI gali tapti mūsų partneriu fotografijoje tai tarsi naujos akys, galinčios suvokti ir interpretuoti pasaulį anksčiau nematytais būdais. Pavyzdžiui, aš naudoju dirbtinį intelektą moodboardo paruošimui, idėjų generavimui, scenų vizualizacijai. DI, gali mums sumodeliuoti daugybę derinių ir variacijų, kas veda prie netikėtų kūrybinių rezultatų. Tai praplečia mūsų patirtį ir leidžia kitaip pažvelgti į numatomą rezultatą, kitaip jį interpretuoti, rasti naujų sąsajų ir netikėtų sprendimų.

Atsiranda natūralus klausimas, ar ši partnerystė sumenkina meninio kūrinio svarbą. Ar meno magija išblėsta, kai ji susilieja su DI? Kam priklauso galutinis rezultatas – fotografui, programuotojui ar pačiam algoritmui? Tiesą sakant nematau čia problemos. Kai klausomės muzikos mums nekyla klausimų ar dainos melodiją ir žodžius parašė pats atlikėjas ar jo prodiuseriaus samdyti žmonės. Mes džiaugiamės pačiu atlikimu, tą patį galime pasakyti apie teatrą ar baletą, einame ten nes norime pajusti gyvo atlikimo dvasią.

Atsakymas slypi bendradarbiavime. Puikiai prisimenu, kai prieš 30 metų ofisuose ar namuose pradėjo atsirasti asmeniniai kompiuteriai, atsirado ir tokios sąvokos, kaip kompiuterinis raštingumas. Darbo skelbimuose buvo MS Office žinojimo reikalavimai, buvo nemažai baimės, kaip mes gyvensime, kai viską darysime su kompiuteriais. Dabar viską darome su jais, kompiuteris yra tarsi virdulys, bet koks šiuolaikinis produktas kuriamas naudojant kompiuterius. Lygiai taip pat bus ir su dirbtiniu intelektu, netrukus bet koks naujas produktas bus kuriamas pasitelkiant DI.

Kalba eina ne apie autorystę, o apie bendrą tyrinėjimo kelionę. Nesvarbu ar fotografas, ar dirbtinis intelektas įnešė pirminę viziją ir idėjos kibirkštį. Svarbiausias bus žmogiškasis prisilietimas, emocija ir pasakojimas. Tegul DI kursto ugnį ir siūlo galimybių kaleidoskopą pranokstantį žmogaus kūrybiškumą, bet mes visada vertiname žmogiškąjį prisilietimą ir tai kas „tikra“. Galiausiai tai nėra vien mašinos sukurta istorija, bet ir mūsų pasiaukojimas, būtent tai visada turės vertę.

Norinčius sužinoti, kaip savo darbe naudoti dirbtinį intelektą, kviečiu prisijungti prie nemokamo vebinaro kurio tema yra: ”Vaizdų ir nuotraukų kūrimas bei apdorojimas naudojant dirbtinį intelektą:”. Kalbėsime apie mūsų pačių naudojamus dirbtinio intelekto įrankius, jų privalumus ir trūkumus. Prisijungimo nuorodą rasite pirmajame komentare.