Menininko požiūris į kritiką ir nuomonę

Kaip menininkas gyvenu pasaulyje, kuriame mano darbai nuolat stebimi ir vertinami. Kiekviena mano užfiksuota nuotrauka, kiekvienas sukurtas vaizdas yra atviras įvairiems žiūrovų atsiliepimams. Dar prieštvaniniais laikaisi supratau ir pastoviai bandau dėstyti tai savo mokiniams, kad reikia aiškiai atskirti nuomonę nuo kritikos. 

Žiūrovas dažnai galvoja, jog jis kritikuoja jūsų darbus, nors iš tiesų tik dalijasi asmenine, subjektyvia nuomone, neturėdamas jokių esminių žinių ar realios patirties. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti apie esminius skirtumus tarp šių dviejų reiškinių.

Vienas linksmiausių meno aspektų, ypač šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje, yra tai, kad kiekvienas mano esąs kritikas. Tačiau tikroji kritika irgi yra menas, kuris buvo ištobulintas per išsilavinimą, patirtį ir subrandintą skonį. Parašyti išsamią kritinę recenziją – tai ne tiek išreikšti simpatijas ar antipatijas, bet įsigilinti į kūrinio formos ir turinio subtilybes, išanalizuoti techninius, idėjinius ir emocinius komponentus.

Kritika ir nuomonė

Kritika man yra tarsi mentorius leidžiantis man tobulėti ir pamatyti tai, kas kol kas iki šiol buvo už mano matymo horizonto ribų. Ji yra analitinė, pagrįsta patirtimi ir, svarbiausia, ja siekiama kurti, o ne griauti. Kai kas nors kritikuoja mano darbus, jie vertina tokius elementus kaip pasakojimas, konfliktas, kompozicija, kadras, apšvietimas, emocija ir naujoviškumas. Jie pateikia įžvalgų, siūlo alternatyvas ir išryškina tiek stipriąsias, tiek tobulintinas sritis. Kas įdomiausia, tokie žmonės dažniausiai patys yra aukšto lygio menininkai ar meno žinovai.

Kita vertus, nuomonė yra asmeninių jausmų atspindys. Nuomonės yra tokios: “Man OK” arba “Aš nesu šio stiliaus gerbėjas”, “nematau nieko įdomaus” ar kaip mano paskutiniam darbui parašė instagrame; ”Čia kame esmė?”. Nuomonės yra vertingos, bet tik todėl, kad nušviečia bendrą auditorijos suvokimą, tačiau jos nurodo meninio tobulėjimo kelio. Pačiam menininkui ar jo vizijai jos yra bevertės.

Per savo 20 metų karjerą susidūriau ir su kritika, ir su nuomonėmis, kurių kiekviena sukelia skirtingas emocines ir kognityvines reakcijas. Kai sulaukiu nuoširdžios ir pagrįstos kritikos, vertinu ją kaip galimybę mokytis. Užuot išsisukinėjęs ar gynęsis, aš ją įsisavinu, apmąstau jos pasekmes ir priimu tai, kas atitinka mano viziją, tai kas leidžia daryti geresnius darbus.

Su nuomonėmis  bet kurioje meno srityje susiduriame 100 kartų dažniau, tai yra mūsų kasdienybė. Bet visada verta turėti omeny, kad kaimyno Petro nuomonė turi labai mažą naudos potencialą. Aišku vertinu jas, nes jos leidžia man pažvelgti į žiūrovo sielą, tačiau išmokau neleisti joms nulemti mano meninės trajektorijos. Menas negali patikti visiems, ir tame yra jo pagrindinis grožis.

Kai manęs klausia kokie yra geriausi kritikos šaltiniai, nurodau šiuos:

Mentoriai ir tokio pat ar aukštesnio už jus lygio kolegos menininkai: Pasitikiu jų žodžiais. Jie nuėjo ilgą kelią ir supranta, su kuo susiduria, jie mato darbo esmę, vertiną auką, supranta daugiau nei kaimynas Petras. Jų patarimai man dažnai būna tarsi kelrodė šviesa, kai man reikia išsamiai apsvarstyti savo kūrybą.

Meno mylėtojai ir kolekcionieriai: Net jei jie patys nekuria meno, kai jie kalba, aš klausausi. Jų požiūris yra kažkas tyro, kas mane atgaivina ir suteikia kitokią perspektyvą. Jie žino meno istoriją, tendencijas ir gali smarkiai sutrumpinti paieškų kelią.

Plati Liaudis: Man įdomu, ką platesnė auditorija galvoja ir kaip mato mano darbus, bet taip pat žinau, kad negaliu visiems įtikti. Jų nuomonė, like’ų ar komentarų skaičius leidžia man suprasti, kokį atgarsį gauna vienas ar kitas darbas, eksperimentuoti ir gauti atgalinį ryšį, bet stengiuosi, kad plati visuomenė nepaveiktų mano esminių įsitikinimų.

Menininkui, šioje skaitmeninėje eroje gyvenimas yra tarsi vaikščioti skustuvo ašmenimis. 

Socialinių tinklų dėka kiekvienas gavo balsą, bet mums verta atskirti ko klausytis ir ką galima ignoruoti ar tiesiog įjungti į bendrą “liaudies” statistiką. Sugebėjimas atskirti nuomonę nuo nuoširdžios kritikos padės jums augti, tobulėti ir neprarasti savo unikalumo. 

Naršykite mūsų platų kursų katalogą

Pradėkite mokymosi kelionę nuo mūsų fotografijos kursų, tobulinkite įgūdžius, sekite tendencijas ir atraskite pamokas, kurios paskatins jūsų kūrybiškumą.

Similar Posts

  • Ar menas gimsta iš laisvės?

    Technologijų evoliucija padidino prieinamumą, tačiau mūsų vertinimai priklauso nuo įdėtų pastangų ir sąnaudų – psichologijoje tai vadinama “nuskendusių sąnaudų klaida”. Besisukant vis spartėjančiam technologijų evoliucijos ratui, mes jį stebime ir dalyvaujame sudėtingame prisitaikymo ir integracijos šokyje. Nuo tos akimirkos, kai pirmasis urvinis žmogus atrado ugnį, mes gyvename naujovių ir abejingumo joms melodramoje. Prisimenu savo pirmąjį…

  • Nikon Z5

    Nikon Z5, nepaisant klaidinančios rinkodaros kaip pradedančiųjų fotoaparatas, yra puikus pasirinkimas vestuvių fotografams dėl savo kainos, kokybės, failų atsarginių kopijų kūrimo galimybių ir kitų funkcijų. Metams einant visada būna taip, kad technikos pasaulyje atsiranda paslėptas brangakmenis, kai gamintojai padaro super gerą ir pigų sprendimą , o paskui išsigąsta, nes jiems reikia parduoti savo brangesnius variantus….

  • Bet – paprasto žodžio nepaprasta galia

    Pasakojimo menas yra toks pat senas kaip ir pati žmonija, apimantis žodines tradicijas, rašytinius kūrinius ir vaizdinius paveikslus. Fotografijoje pasakojimas tai pusiausvyra tarp to, kas matoma, ir to, kas numanoma.  Kompozicija, apšvietimas, objektas, jo rūbai ar rekvizitai vaidina svarbų vaidmenį perteikiant žinią, bet dažnai didžiausią poveikį daro tai, kas nematoma arba nepasakoma.  Čia ir slypi…

  • Meilė juodai baltai fotografijai

    Nespalvota fotografija yra nepriekaištingas menas, atskleidžiantis pasaulį be spalvoto triukšmo, atskleidžiantis grynas emocijas, šviesos kontrastus ir atvirą, nuoširdų pasakojimą. Nespalvota fotografija yra medija, kurią žmonės nuolat klaidingai supranta. Pastoviai girdžiu klausimus, kodėl fotografuojate juodai baltai, ar nemokate apdoroti, ar jūsų fotoaparate baigėsi spalvos? Tiesą sakant pavargau atsakinėti, todėl rašau, kad paskui tiesiog galėčiau numesti nuorodą….

  • Apie poilsį

    Žmonės, kurie seka mano darbą, tikriausiai pastebėjo tam tikrą dėsningumą: po Naujųjų metų šurmulio mano socialiniuose tinkluose įsivyrauja tyla. Neskelbiu naujų straipsnių, o mano portfolio nėra naujų nuotraukų. Ši sąmoninga pauzė nuo metų pradžios iki pavasario nėra nei aplaidumas, nei kūrybiškumo stoka. Priešingai, tai kruopščiai suplanuotas poilsio laikotarpis, kūrybinis miegas, jei norite, kuris, mano manymu,…

  • Ar tikrai suprantate savo klientą?

    Kai naršote “Facebook” ar “Instagram” sieną, kokios nuotraukos dominuoja joje? Daugumoje jų – jaunos paauglės ir dvidešimtmetės moterys, apsirengusios madingais drabužiais ir pozuojančios standartinėmis pozomis. Nėra abejonių, kad jaunystės įamžinimas turi savo žavesio. Tačiau man kyla klausimas: ar tikrai bendraujate su savo potencialiais klientais? Lengva žavėtis jaunatviškumu ir dailiomis figūromis, kai praktiškai nereikia jokio retušavimo….