Kodėl mane erzina gamintojų siekis didinti megapikselių skaičių!

Gamintojų obsesija dėl didesnio megapikselių skaičiaus dažnai nustumia į antrą planą nuotraukos kokybę ir patirties svarbą, o fotografija turi būti menas, o ne žaidimas su skaičiais.

Gimiau juostos amžiuje, kai nuotraukos pasakojo istorijas, o terminas “megapikselis” net neegzistavo. Tačiau šiandieniniame pasaulyje mus užplūdo skaitmeniniai aparatai su astronominiu pikselių skaičiumi. Gamintojai pasakoja pasakas apie neprilygstamą ryškumą, žadėdami, kad 60 megapikselių nuotrauka pranoks 12 megapikselių nuotrauką. Bet ar tikrai taip yra?

35 mm juostos laikais niekas nekėlė triukšmo dėl nuotraukos raiškos. Magija slypėjo pačios juostos organiškume.

Tačiau pasauliui tapus skaitmeniniu, pikselių skaičius didėja o nelaimingas herojus – dinaminis diapazonas – buvo nustumtas į antrą planą. Nuotraukoje gali būti 100 megapikselių, bet kas iš to, kai niekas jų nemato, o apdorojimas užima dvigubai daugiau laiko? Paradoksalu, kad megapikselių skaičius didėja, o matricos kokybė išlieka tokia pati.

Reikėtų suprasti, kad daugumai spaudos formatų, įskaitant reklamą ir plakatus, 10-12 megapikselių paprastai yra daugiau nei pakankama. Juk didesniais atspaudais grožimasi iš tolo. Mūsų regėjimas yra toks, kad iš tolo viskas atrodo gerai, o iš labai arti tie papildomi megapikseliai bus nereikalingi.

Gamintojai, pajutę mūsų norą turėti visko daugiau, tuo ir naudojasi. Nuo 2014 m. pikselių skaičius didėjo, bet ar pasikeitė reali vaizdo kokybė? Mano senas Nikon D600 daro tokias pačias foto kokybės atžvilgiu kaip ir naujausi Nikon Z8- Z9. Neseniai pasirodė keletas tyrimų, kurie rodo, kad fotoaparato matricos kokybė per pastaruosius 10 metų beveik nepakito. Padidėjo tik pikselių skaičius. 

Lenktynėse dėl skiriamosios gebos neapsiėjo be aukų. Megapikselių lenktynės reiškia didesnius failus, kuriems reikia ne tik daugiau atminties, bet ir beveik superkompiuterių galios. Užuot tiesiog fiksavę akimirkas, fotografai gaišta laiką apdorojimui, atrinkimui ir kopijavimui. Pabandykite palyginti 24 ir 60 megapikselių failo apdorojimo greitį, jis sumažėja kelis kartus. 

Turiu 16 branduolių kompiuterį su SSD diskais ir 64 GB RAM atminties. Jei apdorojant 20 mgps foto nejaučiu jokio uždelsimo, tai dirbant su 60 prarandu apie 15 sekundžių kiekvienam failui. Kai jums reikia apdoroti 500 failų iš vienų vestuvių, sugaišate papildomai kelias val laiko vien laukdami kol jūsų kompiuteris juos virškina po kiekvienos operacijos.

Nors didesnis pikselių skaičius vilioja mus galimybe karpyti savo nuotraukas, kaip dažnai mes iš tikrųjų jas apkarpome? Laikui bėgant, tai darome vis rečiau, nes išmokstame juos teisingai komponuoti fotografavimo proceso metu.

Šiuo metu 20-30 megapikselių yra puikus aukso viduriukas tarp detalumo, greičio ir patogumo. Žinoma, visada pasitaiko išimčių. Pavyzdžiui, laukinės gamtos ir sporto fotografams gali patikti didesnis megapikselių skaičius.

Fotografija yra menas, o ne žaidimas skaičiais. Ar Monet būtų reikėję kitokios drobės arba siauresnių teptukų, kad sukurtų savo šedevrus? Svarbi yra jūsų vizija, sutelkite dėmesį į istorijų, emocijų ir prisiminimų kūrimą. Aš asmeniškai visada renkuosi kamerą turinčią mažiau pikselių, nors suprantu, kad kartais jų gali prireikti.