Visi fotografai kuria šūdą (ir tai yra gerai!)

Fotografija yra kūrybinis procesas, kuriame ne visada pavyksta iš karto gauti tobulą kadrą, bet svarbu yra atrinkinėjimas, mokymasis iš klaidų ir nuoseklus darbas, kuris leidžia iš šlamšto atrasti tikruosius brangakmenius.

Fotografo gyvenimas žiūrovo akimis yra spalvingas! Pasaulis įsivaizduoja, kad esame puikūs menininkai, kurie iš karto supranta, kaip sukurti šedevrą, o kai ateina šventosios dvasios įkvėpimas, paspaudžiame mygtuką ir gauname jį – KADRĄ. Na, bet štai maža paslaptis: kaip ir visi kiti, fotografai taip pat yra meistriški… na, šūdo kūrėjai. Taip, perskaitėte teisingai! Bet mus išskiria tai, ką randame tame nelabai gerai kvepiančiame kalne.

Bet kuris fotografas, teigiantis, kad niekada nepadarė blogo kadro, yra arba robotas, arba turi labai selektyvią atmintį. Kiekvienai kvapą gniaužiančiai nuotraukai, kurią matote ant žurnalo viršelio ar “Instagram” tinkle, tikriausiai yra šimtai nefokusuotų, blogos veido išraiškos ar tiesiog nuobodžių kadrų, kurie nepateko į atranką.

Dažnai tenka peržiūrėti mokinių fotosesijų rezultatus ir matai, kad pasirinkti kadrai yra silpni ir viduje auga jausmas, kad reikia peržiūrėti pradinę medžiagą, tą, kuri išėjo tiesiai iš fotoaparato. Ir o stebuklas, ten yra žymiai geresnių nuotraukų, atrinktos buvo anaiptol ne geriausios. Fotografui reikia mokytis ne tik fotografuoti, bet ir atrinkinėti!

Svarbiausia ne stengtis bet kokia kaina išvengti blogų nuotraukų, bet daryti įvairias nuotraukas, kad paskui būtų iš ko rinktis. Kūrybos procese visas tas šlamštas mums yra reikalingas. Jis perka laiką mąstymui, suteikia naujų idėjų, suartina su modeliu. Žmogaus smegenys kopia šedevro kūrimo kopėčiomis žingsnis po žingsnio ir kiekvienas žingsnis yra svarbus ir neišvengiamas.

Jei viena iš šimto nuotraukų yra arti šedevro, tai iš tūkstančio nuotraukų jau galbūt pavyks gauti dešimt. Kai kuriomis dienomis šis santykis būna geresnis, kai kuriomis – blogesnis. Tačiau stebuklas yra nuoseklume ir atkaklume. Esu matęs geriausių pasaulio fotografų fotosesijų užkulisius, patikėkite, jos atrodo tragiškai. Tai tikras šūdo kalnas. Bet kai atrenki… hm atrodo visai padoriai.

Tad kodėl apskritai kalbėti apie blogas nuotraukas? Kam atskleisti paslaptį, kurią visi fotografai bando slėpti? Nes tai išlaisvina. Supratimas, kad ne kiekviena nuotrauka bus tobula, savaime yra laisvė. Tai leidžia mums rizikuoti, eksperimentuoti ir tobulėti. O kai tavęs neparalyžiuoja nesėkmės baimė, tuomet gali užfiksuoti netikėtus dalykus.

Kiekvienas iš mūsų turi savo metodą, kaip atsijoti šiukšlių krūvą. Kai kurie yra kruopštūs ir kritiškai vertina ir apdoroja kiekvieną kadrą. Kiti vadovaujasi nuojauta ir leidžia emocijoms juos vesti prie brangakmenių. Mano asmeninis metodas? Abiejų būdų derinys su didesniu akcentu emocijai, vyno taurė rankoje ir gera muzika ar pažintinė YouTube laida fone irgi padeda..

Pradedantiesiems fotografams: nenusiminkite, kai po fotografavimo grįžę namo rasite tik vieną kitą gerą nuotrauką. Net mes, “pasaulinio garso” fotografai, susiduriame su ta pačia problema. Svarbu ne tai, kiek šiukšlių sukursite, o tai, kiek tarp jų rasite brangakmenių. Kitą kartą, kai pamatysite puikų kadrą, prisiminkite, kad jis buvo ištrauktas iš šūdo krūvos, išvalytas, pamylėtas ir parodytas.